REGISTRACIJA:
Tel.: 8 37 202048; 8 644 22448
El. paštas: info@romuvosklinika.lt
Adresas: Rotušės a.23, Kaunas

Už santykių darną atsakingi abu

gegužės 26, 2016

Su pirmais gėlių žiedais atbundantys romantiški jausmai, aistros troškulys išklibina ne vienos santuokos pamatus. Psichologė, porų ir šeimų konsultantė Ramunė Dobrovolskienė šeimos gyvenimą lygina su tapomu paveikslu: ilgiausiai jį kuria ta pora, kuri mėgaujasi pačiu tapymu.

Sakoma, kad pirmi, treti, septinti vedybinio gyvenimo metai – tarsi poros santykių piko taškai: žmonės dažniau pykstasi, skiriasi. Kodėl?

Pati santuoka kaip įvykis žmonėms kelia ir džiaugsmą, ir stresą. Su vedybomis susiję daugybė svajonių, iliuzijų. Abu sutuoktiniai turi vilčių bei lūkesčių, kurie susituokus lyg pasakoje turėtų išsipildyti savaime. „Ilgai ir laimingai gyveno“ – taip baigiasi pasakos, o santuokinis gyvenimas tuo tik prasideda.

Susituokus santykius svarbu puoselėti taip pat kaip iki vestuvių. Jei nors vienas iš sutuoktinių to nebenori daryti – štai jums ir pirmasis piko taškas. Yra posakis: moterys svajoja, kad vyrai po santuokos pasikeis, o šie apie moteris – kad jos nesikeis. Pasitaiko, kad pasikeičia abu arba nesikeičia nė vienas. Vieno, kartais ir abiejų lūkesčiai lieka nepatenkinti. Dar būna atvejų, kad susituokus atsiskleidžia iki vestuvių kruopščiai slėptos savybės, vienas sutuoktinių ar abu pradeda elgtis taip, kaip anksčiau nesielgė. Kodėl? Todėl, kad galvoja, jog susituokus kitas turi su viskuo taikstytis, priimti jį „tokį (-ią), koks (-ia) yra“. Beje, atsiskleisti reikia iki užmaunant žiedus. Staigmenos ne visada pradžiugina. Santuokoje taip pat.

Šeima, kaip ir žmogus, turi savo raidos etapus. Apie pirmąjį – kūrimo etapą, jau pakalbėjome. Po jo eina vaikų gimimo, auginimo periodas. Tai taip pat iššūkių metas, kai šalia žmonos/ vyro vaidmens atsiranda tėvystė. Sakau „šalia“, nes daugelis porų taip pasineria į tėvystę, kad savo santykius apleidžia. Trečias etapas – tuštėjanti lizdas: vaikai užauga, namai ištuštėja, sutuoktiniai vėl lieka vienu du. Jei buvo puoselėjami poros santykiai, tai naujas iššūkių metas, kai ieškoma naujų tiek bendrų, tiek asmeninių pomėgių. Jei vaikai ir kiti „gyvenimo projektai“ (namai, karjera) užėmė daugiausia vietos, ištuštėjus namams sutuoktiniai pajunta vienišumą, susvetimėjimą. Pozityviuoju atveju – tenka susipažinti iš naujo, negatyviuoju – dairytis nuotykių už namų židinio ribų.

Kodėl vyrai pradeda dairytis į kitas moteris?

Visaip būna. Kartais dairosi vyrai, kartais moterys. Santuokoje žmogiškieji poreikiai niekur nedingsta. Tiek vyrams, tiek moterims reikia to paties: patenkinti fiziologinius, saugumo, meilės ir priklausomumo, pripažinimo ir pagarbos bei savirealizacijos poreikius. Šeimai nebus gerai, jei poreikiais rūpinsis vienas jos narys, o kiti tik naudosis rūpesčiu. Pilant vandenį iš indo ir jo nepapildant, vienądien vanduo baigsis. Taip ir su žmogumi: kas save dalija, kažką turi gauti mainais, pasipildyti. Jei nėra abipusio ryšio, abipusio papildymo, atsargos išsenka, atsiranda stygius. Šeima gali to nesuprasti, tiesiog vienas vis laukia, o kitas jau nebeturi. Tada ir leidžiasi į paieškas, kur kitur gauti.

Stiprią intuiciją turinčios moterys jaučia santykių pokyčius. O kaip kitoms pastebėti, kad vyras mezga romaną?

Moteris, kuri gerai pažįsta savo vyrą, arba vyras, gerai pažįstantis savo žmoną, tai pajus iš pasikeitusio sutuoktinio elgesio. Bėda tada, kai poroje vienas kitu nebesidomi. Tada, žinoma, ką ir pastebėsi.

Sakoma, kad geriau pradėti keistis pačiai nei bandyti perauklėti vyrą. Kaip turėtų elgtis protinga žmona?

Pora susideda iš dviejų. Du batai, dvi pirštinės, akiniai su dviem stikliukais ir taip toliau. Santuoką sudaro du žmonės. Ir kodėl žmona turi būti protingesnė? Tai reiškia, kad vyras turi būti kvailesnis? Jei vienas geresnis, protingesnis, žavesnis ar kitoks „-esnis“, tai kitas – ne visai toks, kažkoks nekokybiškas, nuvertintas. Ar tokia pora ilgai gyvuos? Čia klausimas pamąstyti.

Dirbdama su šeimomis pastebėjau, kad užtenka keistis vienam šeimos nariui. Tada pradeda keistis visa šeimos sistema. Žinoma, tai sunkus ir daug jėgų tam žmogui kainuojantis procesas, tačiau, norint ir atkakliai siekiant, daug kas įmanoma.

Ar būtina stengtis išlaikyti šeimą, gal geriau leisti žmogui išeiti ir abiem likti draugais?

Jei sutuoktiniai supranta, kad abu nebenori tęsti gyvenimo kelionės, žinoma, kad geriau skirstytis gražiuoju. Šiuo atveju labai svarbu pasidalyti ne tik turtą, bet ir atsakomybę, aiškiai sutarti, kaip gyvens išsiskyrę. Labai skaudus ir svarbus klausimas, kaip ir su kuo augs vaikai, kaip dažnai ir ką veiks susitikę su išeinančiu tėčiu ar mama. Pats svarbiausias dalykas – sutarti dėl auklėjimo principų ir išlaikyti abipusę pagarbą. Tai idealus variantas vaikams. O būna, kaip žinote, visaip. Kartais, tiesiog su tėvų skyrybomis vaikams baigiasi vaikystė.

Kokias charakterio savybes turėtų puoselėti sutuoktiniai? Kiek svarbios bendros šeimos vertybės, pomėgiai, laisvalaikis?

Šeimos gyvenimą galima palyginti su paveikslo tapymu. Įsivaizduokite, kad du žmonės gauna lapą, teptukus, dažus ir turi piešti. Vieni pradeda tartis, aiškintis, kaip turi atrodyti paveikslas. Kiti laukia, kol kažkuris pradės, paskui prisijungia, derinasi, klausia. Treti piešia abu vienu metu, stumdosi, varžosi dėl vietos, spalvų ryškumo. Dar būna ir kitokių variantų. Ilgiausiai piešia ta pora, kuri mėgaujasi procesu. Svarbiausia, kad mėgautųsi abu kartu. Bendros šeimos vertybės, ritualai, laisvalaikis – tai šeimos paveikslo kūrimo priemonės. Jos be galo svarbios.

Ramunė Dobrovolskienė

Šis straipsnis buvo spausdintas žurnale „Šeimininkė“, 2016 04 22-28 Nr.16 (1254).

Apie autorių

Įrašyti atsiliepimą

*

captcha *