Informacinių technologijų plėtra paskatino naujų psichikos sutrikimų (pvz., tokių, kaip priklausomybė nuo internetinių žaidimų, lošimų, pažinčių ir pan.), neturinčių griežtai nustatytų diagnostinių kriterijų ir gydymo rekomendacijų, atsiradimą. Vienas šių sutrikimų – priklausomybė nuo pornografinių vaizdinių žiūrėjimo. Šiandien internete galima praktiškai neribotai pasiekti seksualinius stimulus. Lengvai prieinamas ir nekontroliuojamas seksualinių stimulų naudojimas gali keisti individo asmenybę, sukelti psichologinių ir fiziologinių pakitimų. Straipsnyje pateikiama šio sutrikimo paplitimas, simptomai, galimi diagnostikos ir gydymo būdai.
Apibrėžimas ir paplitimas
Priklausomybė nuo sekso (pornografijos) yra apibrėžiama kaip nesugebėjimas reguliuoti savo seksualinio elgesio, nepaisant neigiamų padarinių. Ši priklausomybė apima sutrikimus nuo kompulsinės masturbacijos ir pornografinių filmų žiūrėjimo iki kompulsinio seksualinio partnerio apgaudinėjimo ar potraukio objekto pokyčių. Hiperseksualumo sutrikimas, apimantis probleminį, kompulsinį pornografijos naudojimą, gali būti įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, DSM-V).
Tyrimai rodo, kad 17 proc. žmonių, žiūrinčių pornografinio turinio medžiagą, atitinka probleminio seksualinio kompulsyvumo kriterijus. 2011 m. Švedijoje atliktame tyrime dalyvavo 1913 jaunesnio amžiaus vyriškos ir moteriškos lyties asmenys. Nustatyta, kad 5 proc. moterų ir 13 proc. vyrų turėjo problemų, kurias siejo su pornografinio turinio medžiagos žiūrėjimu internete.
Kaip išsivysto priklausomybė nuo pornografijos internete?
Nekontroliuojamas, daug laiko atimantis pornografijos internete naudojimas gali būti vertinamas ir kaip priklausomybė nuo interneto, ir kaip priklausomybė nuo sekso. Priklausomybė nuo pornografijos yra viena dažniausių priklausomybės nuo sekso problemų, apie kurią praneša pacientai. Ypač tai paplitę tarp jaunesnių asmenų ir tarp tų, kurių ji yra lengvesnės formos ir neįtraukia kitų individų.
Priklausomybė nuo pornografijos išsivysto panašiai, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio ar kitų svaigalų. Po pradinio seksualinį susijaudinimą skatinančio patyrimo žiūrint pornografinius vaizdinius individai gali prarasti seksualinio potraukio kontrolę ir nebesugebėti patirti susijaudinimo be šios stimuliacijos. Dažniausiai pornografinių vaizdinių žiūrėjimas yra pastiprinamas seksualiniu pasitenkinimu (lytinio akto ar masturbacijos metu). Kaip ir priklausomybės nuo alkoholio atveju, problemų iškyla tada, kai potraukis žiūrėti pornografinius vaizdus pradeda trukdyti individui atlikti kasdieninius įsipareigojimus. Užuot ėjęs į darbą laiku, priklausomas žmogus gali nuspręsti likti namie ir žiūrėti pornografinius filmus. Kai kurie priklausomi nuo pornografinių vaizdinių žiūrėjimo individai teigia, kad tam gali skirti 8–10 valandų per dieną. Šį seksualinį patyrimą labai dažnai lydi gėdos ir kaltės jausmai. Tačiau jų sukelta frustracija ne sumažina, o, atvirkščiai – sustiprina norą gauti naujų seksualinio pobūdžio stimulų. Daugelis priklausomų nuo sekso žmonių teigia, kad stresinėmis aplinkybėmis tai tampa vieninteliu atsipalaidavimo būdu.
Nervų sistemos pokyčiai, būdingi seksualinei kompulsijai
2007 m. Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kompulsinio seksualumo sutrikimas iš tikrųjų yra priklausomas. Atlikto tyrimo metu buvo rasti beveik tokie patys nervų sistemos pokyčiai individams, kuriems nustatytas pasikeitęs potraukis objekto atžvilgiu, kaip ir priklausomiems nuo metamfetamino, kokaino ar nutukusiems žmonėms. Tyrimas parodė, kad seksualinės kompulsijos gali sukelti fizinius pokyčius smegenyse, kurie vertinti kaip priklausomybės žymenys. Nustatyta, kad kompulsyvumui būdingi
pokyčiai priekinėje frontalinėje smegenų srityje. Frontalinė disfunkcija ypač būdinga pacientams, negalintiems kontroliuoti savo seksualinio elgesio.
Diagnostika
Dalis žmonių, apsilankę pornografinio turinio svetainėse ar skaitydami erotinio turinio knygas, gali sau diagnozuoti priklausomybę nuo pornografijos. Svarbu pabrėžti, kad didžioji dalis žmonių papildomų seksualinių stimulų siekia norėdami paįvairinti savo seksualinį gyvenimą. Kaip ir esant priklausomybei nuo alkoholio, tik dalis žmonių tampa priklausomi ir kenčia dėl rimtų priklausomybės nuo pornografijos pasekmių (pvz., darbo praradimas ar skyrybos).
Kol nėra griežtų diagnostinių kriterijų vertinant pornografinių vaizdinių žiūrėjimą, labai svarbus žalos faktorius. Nėra žalos – nėra priklausomybės.
Priklausomybės nuo pornografijos žala
Žiūrint pornografinius vaizdus, ilgainiui silpnėja jų sukeliamas seksualinis susijaudinimas (didėja tolerancija). Norėdami pasiekti tą patį susijaudinimą, individai pradeda ieškoti labiau jaudinančių, neretai perversiškų pornografinių vaizdinių. Tai panašu į priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kai, siekiant patirti ankstesnį pasitenkinimą, tenka didinti medžiagos ar medžiagų, kuriomis svaiginamasi, kiekį ir/ar jų įvairovę. Kompulsinio seksualumo sutrikimo metu tai gali būti fantazijos, susijusios su prievarta, fetišu ir/ar vaikų pornografija. Tokių pornografinių stimulų naudojimas ilgainiui gali šiurkščiai iškreipti požiūrį į žmogaus seksualumą ir sugriauti tarpasmeninius santykius. Dėl tokio pobūdžio pornografinių vaizdinių pacientai dažnai teigia jaučiantys nepasitenkinimą savo seksualiniu patyrimu ir partneriu.
Gydymas
Yra keletas medikamentinių ir/ar elgesio keitimo terapijos būdų gydant kompulsinius seksualinius sutrikimus.
Psichoterapinės pagalbos galimybės esant priklausomybei nuo sekso
Psichodinaminė psichoterapija gali padėti pacientui suvokti gilumines priežastis, sukėlusias seksualinio elgesio sutrikimus.
Kognityvinė elgesio terapija dažnai taikoma gydant seksualinę priklausomybę. Jos metu pacientas mokosi koreguoti iracionalias mintis, įsitikinimus ir jausmus. Tam naudojama: žaidimas vaidmenimis, pacientas stebi ir aprašo savo elgseną, jos pokyčius, atliekamos namų darbų užduotys. Priimdamas sveikesnį požiūrį, pacientas gali geriau suprasti savo seksualinį potraukį ir sumažinti nesveiko seksualinio elgesio tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija gali būti taikoma individualiai arba grupėje.
Grupinė terapija, arba/ir 12-kos žingsnių programa, remiasi Anoniminių alkoholikų modeliu, užtikrinančiu nepriešišką aplinką, kur žmogus gali pasidalinti savo patyrimu sveikimo proceso metu. Gėda – viena didžiausių su seksualinio elgesio pakitimais susijusių problemų – dažniausiai geriausiai sprendžiama lankantis grupėje.
Šeimos ir poros konsultavimas yra dažnai taikomi būdai pacientui sveikstant. Tai gali padėti sugrąžinti pasitikėjimą ir intymumą, kurie galėjo būti prarasti dėl netinkamo seksualinio elgesio.
Sekso terapija, kuri apima su intymumu susijusias problemas, taip pat gali būti vienas pasirinkimų gydant priklausomybę nuo sekso. Labai svarbu, kad terapeutas būtų diskretiškas, atitiktų pacientą ir leistų pastarajam gydymosi metu jaustis patogiai.
Gydymas vaistais
Drauge su psichoterapija gydant priklausomybę nuo sekso gali būti skiriama vaistų. Tam gali būti vartojami antidepresantai (selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, SSRI) arba nuotaikos stabilizatoriai. Slopindami seksualinį susidomėjimą ir potraukį, jie mažina kompulsinio elgesio intensyvumą ir dažnį.
Mayo klinikos tyrinėtojai Bostwick ir Bucci aprašė internetinės priklausomybės nuo pornografijos gydymą naltreksonu. Jie nustatė, kad naltreksonas slopina pasitenkinimą, juntamą seksualinių kompulsijų metu, ir taip mažina jų dažnį ir intensyvumą.
Sudėtingesniais atvejais, tokiais kaip seksualinis smurtas, gali būti skiriama gonadotropiną išlaisvinančių hormonų arba cheminė kastracija, siekiant nuslopinti seksualinį potraukį. Šios gydymo formos leidžia sumažinti kompulsijas, skatinančias žalingą elgesį. Kartais tai leidžia pacientui geriau sukaupti pastangas gydymo procese.
Kiti gydymo būdai
Gydant priklausomybę nuo internetinės pornografijos, šalia psichoterapijos ir/ar gydymo vaistais gali būt naudojami naršymo internete filtrai ir programinė įranga, registruojanti paciento apsilankymus pornografinio turinio svetainėse ir siunčianti apie tai pranešimus gydytojui ar partneriui.
Komorbidiškumo problema
2007 metais Vokietijoje atliktoje seksualinių sutrikimų turinčių žmonių apklausos metu buvo nustatyta, kad 40 proc. apklaustųjų buvo nerimastingi, 50 proc. piktnaudžiavo svaigalais, 70 proc. buvo depresiški. Šių sutrikimų gydymas gali smarkiai padidinti tikimybę suvaldyti seksualines kompulsijas.
Gydymo tikslai ir rekomendacijos
Nors priklausomybė nuo sekso yra panaši į piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitais svaigalais, tačiau ją gydant tikslas yra ne abstinencija, bet sveika seksualinė praktika (kas nori gyventi be sekso?). Palyginti su priklausomybe nuo svaigalų, priklausomiems nuo sekso žmonėms paprastai reikia daugiau laiko priimti kitą gyvenimo būdą.
Dažnai pirmaisiais metais pacientai maištauja, būna neramūs. Jie patiria liekamąsias priklausomybės pasekmes, tokias kaip sunkumai darbe, santykiuose su partneriu ar sveikata. Visa tai didina atkryčio riziką. Paprastai antraisiais sveikimo metais pacientai palaipsniui pradeda atgauti gebėjimą kurti prasmingus santykius ir judėti į priekį asmeniniame gyvenime. Tačiau atsigręžimas į sunkumus ir padidėjusi atkryčio rizika dažniausiai tęsiasi mažiausiai pirmus 5 metus sveikimo metus. Atsižvelgiant į tai, kiek ilgai truko žalingų įpročių vystymasis, nenuostabu, kad jiems pakeisti dažnai reikalingas reikšmingas laiko tarpas.
Svarbu, kad šiuo laikotarpiu pacientas turėtų palaikymą ir suteiktų sau laiko keistis. Sėkmė dažnai ateina 2, 3 ar dar vėlesnių bandymų gydytis metu. Esant motyvacijai, tikimybė įveikti priklausomybę nuo sekso ar pornografijos yra pakankamai didelė. Siekiant pacientui padėti svarbu išlaikyti į problemą sutelktą dėmesį ir bandyti įvairius gydimo būdus bei jų derinius.
Apibendrinimas
Kasdienėje klinikinėje praktikoje susidūrus su priklausomybe nuo pornografijos ar kita seksualine kompulsija, svarbu to neignoruoti, nebijoti apie problemą kalbėti su pacientu. Nors šiandien dar nėra tikslių šių sutrikimų diagnostikos kriterijų ir gydymo rekomendacijų, tačiau klinikinių tyrimų duomenys gali leisti geriau juos suprasti ir padėti pacientams.
Straipsnis buvo išspausdintas žurnale „Nervų ir psichikos ligos“ 2013 m. Nr. 3 (62)
Literatūra:
1. Bostwick J.M., Bucci J.A. Internet sex addiction treated with naltrexone // Mayo Clin Proc. 2008, 83 (2), p. 226–230.
2. Hilton D.L., Watts C. Pornography addiction: A neuroscience perspective // Surg. Neurol. Int. – 2011, 2, 19.
3. Karila L., Wéry A., Weinstein A. Sexual Addiction or Hypersexual Disorder: Different Terms for the Same Problem? // Curr. Pharm. Des. – 2013.
4. Ross M.W., Mansson S.A., Daneback K. Prevalence, severity, and correlates of problematic sexual Internet use in Swedish men and women // Arch Sex Behav. – 2012, 41 (2), p. 459–466.
5. Southern S. Treatment of compulsive cybersex behavior // Psychiatr. Clin. North. Am. – 2008, 31 (4), p. 697–712.
Parengė gyd. Mindaugas Jasulaitis, seksualinės medicinos gyd., dr. Giedrė Jonušienė
Registracija internetu
Detalesnė informacija: info@romuvosklinika.lt arba telefonu: +370 644 22448