REGISTRACIJA:
Tel.: +370 37 202048; +370 644 22448
El. paštas: info@romuvosklinika.lt
Adresas: Rotušės a.23, Kaunas 
  APMOKĖTI UŽ KONSULTACIJĄ

G. Jonušienė ir M. Jasulaitis: Priklausomybė nuo pornografijos

pora_pornografijaiInformacinių technologijų plėtra paskatino naujų psichikos sutrikimų (pvz., tokių, kaip priklausomybė nuo internetinių žaidimų, lošimų, pažinčių ir pan.), neturinčių griežtai nustatytų diagnostinių kriterijų ir gydymo rekomendacijų, atsiradimą. Vienas šių sutri­kimų – priklausomybė nuo pornografinių vaizdinių žiūrėjimo. Šiandien internete galima praktiškai neribotai pasiekti seksualinius stimulus. Lengvai prieinamas ir nekontroliuoja­mas seksualinių stimulų naudojimas gali keisti individo asmenybę, sukelti psichologinių ir fiziologinių pakitimų. Straipsnyje pateikiama šio sutrikimo paplitimas, simptomai, ga­limi diagnostikos ir gydymo būdai.

Apibrėžimas ir paplitimas

Priklausomybė nuo sekso (pornografijos) yra apibrėžiama kaip nesugebėjimas reguliuoti savo seksualinio elgesio, nepaisant neigiamų pada­rinių. Ši priklausomybė apima sutrikimus nuo kompulsinės masturbacijos ir pornografinių fil­mų žiūrėjimo iki kompulsinio seksualinio partne­rio apgaudinėjimo ar potraukio objekto pokyčių. Hiperseksualumo sutrikimas, apimantis proble­minį, kompulsinį pornografijos naudojimą, gali būti įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disor­ders, DSM-V).

Tyrimai rodo, kad 17 proc. žmonių, žiūrinčių pornografinio turinio medžiagą, atitinka proble­minio seksualinio kompulsyvumo kriterijus. 2011 m. Švedijoje atliktame tyrime dalyvavo 1913 jau­nesnio amžiaus vyriškos ir moteriškos lyties as­menys. Nustatyta, kad 5 proc. moterų ir 13 proc. vyrų turėjo problemų, kurias siejo su pornografi­nio turinio medžiagos žiūrėjimu internete.

Kaip išsivysto priklausomybė nuo pornografijos internete?

Nekontroliuojamas, daug laiko atimantis por­nografijos internete naudojimas gali būti vertina­mas ir kaip priklausomybė nuo interneto, ir kaip priklausomybė nuo sekso. Priklausomybė nuo pornografijos yra viena dažniausių priklausomy­bės nuo sekso problemų, apie kurią praneša pa­cientai. Ypač tai paplitę tarp jaunesnių asmenų ir tarp tų, kurių ji yra lengvesnės formos ir neįtrau­kia kitų individų.

Priklausomybė nuo pornografijos išsivysto panašiai, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio ar kitų svaigalų. Po pradinio seksualinį susijau­dinimą skatinančio patyrimo žiūrint pornogra­finius vaizdinius individai gali prarasti seksua­linio potraukio kontrolę ir nebesugebėti patirti susijaudinimo be šios stimuliacijos. Dažniausiai pornografinių vaizdinių žiūrėjimas yra pastipri­namas seksualiniu pasitenkinimu (lytinio akto ar masturbacijos metu). Kaip ir priklausomybės nuo alkoholio atveju, problemų iškyla tada, kai potraukis žiūrėti pornografinius vaizdus prade­da trukdyti individui atlikti kasdieninius įsipa­reigojimus. Užuot ėjęs į darbą laiku, priklauso­mas žmogus gali nuspręsti likti namie ir žiūrėti pornografinius filmus. Kai kurie priklausomi nuo pornografinių vaizdinių žiūrėjimo individai tei­gia, kad tam gali skirti 8–10 valandų per dieną. Šį seksualinį patyrimą labai dažnai lydi gėdos ir kal­tės jausmai. Tačiau jų sukelta frustracija ne suma­žina, o, atvirkščiai – sustiprina norą gauti naujų seksualinio pobūdžio stimulų. Daugelis priklau­somų nuo sekso žmonių teigia, kad stresinėmis aplinkybėmis tai tampa vieninteliu atsipalaidavi­mo būdu.

Nervų sistemos pokyčiai, būdingi seksualinei kompulsijai

2007 m. Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kompulsinio seksualumo sutrikimas iš tikrųjų yra priklausomas. Atlikto tyrimo metu buvo rasti beveik tokie patys nervų sistemos po­kyčiai individams, kuriems nustatytas pasikeitęs potraukis objekto atžvilgiu, kaip ir priklauso­miems nuo metamfetamino, kokaino ar nutuku­siems žmonėms. Tyrimas parodė, kad seksualinės kompulsijos gali sukelti fizinius pokyčius sme­genyse, kurie vertinti kaip priklausomybės žy­menys. Nustatyta, kad kompulsyvumui būdingi

pokyčiai priekinėje frontalinėje smegenų srityje. Frontalinė disfunkcija ypač būdinga pacientams, negalintiems kontroliuoti savo seksualinio elge­sio.

Diagnostika

Dalis žmonių, apsilankę pornografinio turinio svetainėse ar skaitydami erotinio turinio knygas, gali sau diagnozuoti priklausomybę nuo porno­grafijos. Svarbu pabrėžti, kad didžioji dalis žmo­nių papildomų seksualinių stimulų siekia norė­dami paįvairinti savo seksualinį gyvenimą. Kaip ir esant priklausomybei nuo alkoholio, tik dalis žmonių tampa priklausomi ir kenčia dėl rim­tų priklausomybės nuo pornografijos pasekmių (pvz., darbo praradimas ar skyrybos).

Kol nėra griežtų diagnostinių kriterijų ver­tinant pornografinių vaizdinių žiūrėjimą, labai svarbus žalos faktorius. Nėra žalos – nėra priklau­somybės.

Priklausomybės nuo pornografijos žala

Žiūrint pornografinius vaizdus, ilgainiui silpnėja jų sukeliamas seksualinis susijaudinimas (didėja tolerancija). Norėdami pasiekti tą patį susijaudinimą, individai pradeda ieškoti labiau jaudinančių, neretai perversiškų pornografinių vaizdinių. Tai panašu į priklausomybę nuo psi­choaktyvių medžiagų, kai, siekiant patirti anks­tesnį pasitenkinimą, tenka didinti medžiagos ar medžiagų, kuriomis svaiginamasi, kiekį ir/ar jų įvairovę. Kompulsinio seksualumo sutrikimo me­tu tai gali būti fantazijos, susijusios su prievarta, fetišu ir/ar vaikų pornografija. Tokių pornografi­nių stimulų naudojimas ilgainiui gali šiurkščiai iš­kreipti požiūrį į žmogaus seksualumą ir sugriauti tarpasmeninius santykius. Dėl tokio pobūdžio pornografinių vaizdinių pacientai dažnai teigia jaučiantys nepasitenkinimą savo seksualiniu pa­tyrimu ir partneriu.

Gydymas

Yra keletas medikamentinių ir/ar elgesio kei­timo terapijos būdų gydant kompulsinius seksua­linius sutrikimus.

Psichoterapinės pagalbos galimybės esant priklausomybei nuo sekso

Psichodinaminė psichoterapija gali padėti pa­cientui suvokti gilumines priežastis, sukėlusias seksualinio elgesio sutrikimus.

Kognityvinė elgesio terapija dažnai taikoma gydant seksualinę priklausomybę. Jos metu pa­cientas mokosi koreguoti iracionalias mintis, įsi­tikinimus ir jausmus. Tam naudojama: žaidimas vaidmenimis, pacientas stebi ir aprašo savo elg­seną, jos pokyčius, atliekamos namų darbų už­duotys. Priimdamas sveikesnį požiūrį, pacientas gali geriau suprasti savo seksualinį potraukį ir sumažinti nesveiko seksualinio elgesio tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija gali būti taikoma in­dividualiai arba grupėje.

Grupinė terapija, arba/ir 12-kos žingsnių pro­grama, remiasi Anoniminių alkoholikų modeliu, užtikrinančiu nepriešišką aplinką, kur žmogus gali pasidalinti savo patyrimu sveikimo proceso metu. Gėda – viena didžiausių su seksualinio el­gesio pakitimais susijusių problemų – dažniausiai geriausiai sprendžiama lankantis grupėje.

Šeimos ir poros konsultavimas yra dažnai tai­komi būdai pacientui sveikstant. Tai gali padėti sugrąžinti pasitikėjimą ir intymumą, kurie galėjo būti prarasti dėl netinkamo seksualinio elgesio.

Sekso terapija, kuri apima su intymumu su­sijusias problemas, taip pat gali būti vienas pasi­rinkimų gydant priklausomybę nuo sekso. Labai svarbu, kad terapeutas būtų diskretiškas, atitiktų pacientą ir leistų pastarajam gydymosi metu jaus­tis patogiai.

Gydymas vaistais

Drauge su psichoterapija gydant priklauso­mybę nuo sekso gali būti skiriama vaistų. Tam gali būti vartojami antidepresantai (selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, SSRI) arba nuotaikos stabilizatoriai. Slopindami seksualinį susidomėjimą ir potraukį, jie mažina kompulsinio elgesio intensyvumą ir dažnį.

Mayo klinikos tyrinėtojai Bostwick ir Bucci aprašė internetinės priklausomybės nuo porno­grafijos gydymą naltreksonu. Jie nustatė, kad nal­treksonas slopina pasitenkinimą, juntamą seksua­linių kompulsijų metu, ir taip mažina jų dažnį ir intensyvumą.

Sudėtingesniais atvejais, tokiais kaip seksua­linis smurtas, gali būti skiriama gonadotropiną išlaisvinančių hormonų arba cheminė kastraci­ja, siekiant nuslopinti seksualinį potraukį. Šios gydymo formos leidžia sumažinti kompulsijas, skatinančias žalingą elgesį. Kartais tai leidžia pa­cientui geriau sukaupti pastangas gydymo pro­cese.

Kiti gydymo būdai

Gydant priklausomybę nuo internetinės por­nografijos, šalia psichoterapijos ir/ar gydymo vaistais gali būt naudojami naršymo internete fil­trai ir programinė įranga, registruojanti paciento apsilankymus pornografinio turinio svetainėse ir siunčianti apie tai pranešimus gydytojui ar partneriui.

Komorbidiškumo problema

2007 metais Vokietijoje atliktoje seksualinių sutrikimų turinčių žmonių apklausos metu bu­vo nustatyta, kad 40 proc. apklaustųjų buvo ne­rimastingi, 50 proc. piktnaudžiavo svaigalais, 70 proc. buvo depresiški. Šių sutrikimų gydymas gali smarkiai padidinti tikimybę suvaldyti seksu­alines kompulsijas.

Gydymo tikslai ir rekomendacijos

Nors priklausomybė nuo sekso yra panaši į piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitais svaigalais, ta­čiau ją gydant tikslas yra ne abstinencija, bet svei­ka seksualinė praktika (kas nori gyventi be sekso?). Palyginti su priklausomybe nuo svaigalų, priklau­somiems nuo sekso žmonėms paprastai reikia dau­giau laiko priimti kitą gyvenimo būdą.

Dažnai pirmaisiais metais pacientai maištau­ja, būna neramūs. Jie patiria liekamąsias priklau­somybės pasekmes, tokias kaip sunkumai darbe, santykiuose su partneriu ar sveikata. Visa tai di­dina atkryčio riziką. Paprastai antraisiais sveikimo metais pacientai palaipsniui pradeda atgauti gebė­jimą kurti prasmingus santykius ir judėti į priekį asmeniniame gyvenime. Tačiau atsigręžimas į sunkumus ir padidėjusi atkryčio rizika dažniausiai tęsiasi mažiausiai pirmus 5 metus sveikimo metus. Atsižvelgiant į tai, kiek ilgai truko žalingų įpročių vystymasis, nenuostabu, kad jiems pakeisti dažnai reikalingas reikšmingas laiko tarpas.

Svarbu, kad šiuo laikotarpiu pacientas turė­tų palaikymą ir suteiktų sau laiko keistis. Sėkmė dažnai ateina 2, 3 ar dar vėlesnių bandymų gydytis metu. Esant motyvacijai, tikimybė įveikti priklau­somybę nuo sekso ar pornografijos yra pakanka­mai didelė. Siekiant pacientui padėti svarbu išlai­kyti į problemą sutelktą dėmesį ir bandyti įvairius gydimo būdus bei jų derinius.

Apibendrinimas

Kasdienėje klinikinėje praktikoje susidūrus su priklausomybe nuo pornografijos ar kita seksuali­ne kompulsija, svarbu to neignoruoti, nebijoti apie problemą kalbėti su pacientu. Nors šiandien dar nėra tikslių šių sutrikimų diagnostikos kriterijų ir gydymo rekomendacijų, tačiau klinikinių tyrimų duomenys gali leisti geriau juos suprasti ir padėti pacientams.

Straipsnis buvo išspausdintas žurnale „Nervų ir psichikos ligos“ 2013 m. Nr. 3 (62)

Literatūra:

1. Bostwick J.M., Bucci J.A. Internet sex addiction treated with naltrexone // Mayo Clin Proc. 2008, 83 (2), p. 226–230.

2. Hilton D.L., Watts C. Pornography addiction: A neuroscience perspective // Surg. Neurol. Int. – 2011, 2, 19.

3. Karila L., Wéry A., Weinstein A. Sexual Addiction or Hypersexual Disor­der: Different Terms for the Same Problem? // Curr. Pharm. Des. – 2013.

4. Ross M.W., Mansson S.A., Daneback K. Prevalence, severity, and corre­lates of problematic sexual Internet use in Swedish men and women // Arch Sex Behav. – 2012, 41 (2), p. 459–466.

5. Southern S. Treatment of compulsive cybersex behavior // Psychiatr. Clin. North. Am. – 2008, 31 (4), p. 697–712.

Parengė gyd. Mindaugas Jasulaitis, seksualinės medicinos gyd., dr. Giedrė Jonušienė


Registracija internetu


Detalesnė informacija: info@romuvosklinika.lt arba telefonu: +370 644 22448

Įrašyti atsiliepimą

*