Šiokiadieniais naktinėja, o savaitgaliais parpia? Rimtas ženklas susirūpinti savo vaikų miegu

Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint užtikrinti sklandų smegenų vystymąsi ir gerą emocinę sveikatą, paaugliams reikia 8–10 val. miego, tačiau dauguma 13–18 metų amžiaus vaikų ir paauglių vidutiniškai miega vos 6–6,5 val. per parą. Apie tai, kaip ydingi moksleivių miego įpročiai gali pakenkti jaunam organizmui, atsiųstame pranešime pasakoja Romuvos klinikos medicinos psichologė Meda Bagušinskė ir Vaikų ir paauglių psichiatrė Eglė Žilinskienė.

Paaugliai linkę eiti miegoti vėlai arba labai vėlai, o daugiausia laiko praleidžia prie ekranų – kompiuterio, planšetės ir/ ar telefono. Elektroniniai prietaisai skleidžia dirbtinę mėlyną šviesą, kuri siunčia aktyvius signalus į akies tinklainę ir stipriau nei įprasta šviesa stimuliuoja žmogaus smegenis. Taigi atsakingi centrai mūsų kūne gauna klaidingą signalą iš aplinkos, kad „vis dar yra diena, šviesus paros metas“. Tuomet slopinama hormono melatonino, atsakingo už natūralų dienos ir nakties ritmą, gamyba. Būtent dėl to paauglys nesijaučia pavargęs 1 val. nakties, bet jaučiasi apsnūdęs 10 val. ryto. Greičiausiai tai susiję su netinkamos dienotvarkės nulemtais melatonino koncentracijos pokyčiais smegenyse.

Jeigu moksleiviai darbo dienomis, kai pamokos prasideda nuo 8 val. ryto, eina miegoti labai vėlai, jie miega vidutiniškai vos 6, o kartais – tik 4 valandas. Tuomet savaitgaliais, jausdamiesi pavargę, miega labai ilgai, kartais iki pietų ar net popietės. Turbūt retam tėčiui ar mamai reikia sakyti, kad tokia savaitės eiga yra kenksminga sveikatai.2017 m. Paryžiaus universiteto mokslininkų paskelbto tyrimo rezultatai parodė aiškią miego įpročių sąsają su neigiamais paauglių smegenų struktūros pokyčiais. Trumpesnis miegas darbo dienomis ir ilgesnis – savaitgalio rytais nulėmė mažesnį galvos smegenų pilkosios medžiagos tūrį. Dėl to reikšmingai sutriko tokius miego įpročius turinčių paauglių dėmesio koncentracija, o kas svarbiausia – jų pažymių vidurkis mokykloje buvo reikšmingai mažesnis nei tų jaunuolių, kurių dienos ir nakties režimas buvo stabilus. Vėlai einant miegoti ir anksti keliantis į mokyklą, paaugliams susidaro lėtinis miego trūkumas, lemiantis dėmesio koncentracijos sutrikimą, lėtinį nuovargį ir mieguistumą bei didesnį dirglumą. Tokios dienotvarkės metu pilkosios smegenų medžiagos labiausiai sumažėja smegenų dalyje, atsakingoje už pažintines funkcijas, dėmesio koncentraciją ir emocijų kontrolę, kurių ypač reikia, kad mokymasis vyktų sklandžiai. Tokiems moksleiviams sunkiau susikaupti pamokos metu, įsisavinti dėstomą medžiagą, atlikti sudėtingas namų darbų užduotis ir atlaikyti dėl įvairių sunkumų kylančią įtampą.