Romuvos klinikos vaikų ir paauglių psichiatrė – Eglė Žilinskienė ir medicinos psichologė Meda Bagušinskė delfi.lt portale dalinosi informacija kas gali nutikti vaikams, jeigu jų emocijos yra užslopinamos ir kaip padėti vaikams išreikšti emocijas.
Kviečiame skaityti daugiau:
Šias frazes vartoja daugelis tėvų, bet net nepagalvoja apie pasekmes: psichologė pasakė, prie ko tai gali privesti
Per fizikos pamokas mokoma apie energijos tvermės dėsnį, teigiantį, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta. Su žmogaus emocijomis yra panašiai. Jeigu vaikas ar paauglys jas užslopina, nepapasakoja apie išgyvenimus ir / ar sunkumus draugams, šeimos nariams, psichologui ar kitiems jam svarbiems asmenims arba neišreiškia kilusių jausmų kitais konstruktyviais būdais (muzika, sportas, kūryba ir pan.), kūne ima aktyviai gamintis vadinamieji streso hormonai katecholaminai. Dėl jų ir kitų sudėtingų biocheminių procesų veikos gali prasidėti įvairūs skausmai, galūnių
tirpimas, virškinimo sutrikimai ir kiti sunkiai paaiškinami negalavimai, kuriuos specialistai vadina psichosomatiniais simptomais.
„Nustok verkti, nes vaikai iš tavęs juoksis“; „Vyrai neverkia, verkia tik bobos“; „Nemeluok, kad skauda pilvą“… Ne vienam skaitytojui gali atrodyti, kad dabar retai kas taip sako vaikams. Deja deja, mielieji… Psichologinio konsultavimo patirtis rodo, kad maždaug 8 iš 10 vaikų artimoje aplinkoje išgirsta šiuos žodžius, po kurių pilvo tikrai nustoja skaudėti. Kelerius metus sistemingai girdėdamas tokius žodžius, emociškai jautriose situacijose vaikas išvysto įprotį slėpti išgyvenimus, „palikti juos kūne“. Neišreikštos emocijos ne tik spaudžia pilvą ar sukelia galvos skausmus, bet ir trukdo įsisąmoninti su įvairiomis situacijomis susijusias emocijas, suprasti jų poveikį tiek psichologinei būklei, tiek kūnui.
Pasekmės paauglystėje
Kupini neįsisąmonintų emocijų, kartkartėmis paaugliai pratrūksta. Emocijos išreiškiamos nebūtinai tinkamose situacijose ar vietose ir nebūtinai tiems žmonėms, kuriems jos iš tiesų skirtos. Aplinkiniai tai supranta kaip netinkamą elgesį, nemandagumą, priešiškumą, ir reaguoja kritiškai.
Paauglius, nesugebančius įsisąmoninanti savo emocijų ir suprasti kūno reakcijų į jas, dažnai vargina įvairūs kūno skausmai. Jiems taip pat sunkiau suprasti kitų emocijas, būti empatiškiems. Tai sukelia bendravimo problemų tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais. Dažnai susikaupusi emocinė įtampa pasireiškia per kūną, pvz., be aiškios fizinės priežasties pradeda skaudėti pilvą ar galvą, pykinti, tirpti galūnės ir pan.
Vaikas ar paauglys pradeda mažiau pasitikėti savimi, jaučiasi nuvertintas, išgyvena, kad nesupranta aplinkos taip, kaip kiti. Jis gali pradėti vengti žmonių, naujų iššūkių, jam sunkiau sukaupti dėmesį, gali pradėti blogiau mokytis.
Kaip mes galime padėti savo vaikams?
Skatinkime reikšti emocijas, o ne jas gniaužti, padėkime išmokti jas atpažinti ir įvardinti. Kai vaikas nekalba apie tai, dėl ko jam liūdna, pikta ar neramu, nėra gerai. Išgyvenimai, susiję su sunkumais mokykloje, konfliktai su draugais ir / ar šeimos nariais, nerimas dėl aplinkoje tvyrančios įtampos, susijusios su pandemija, – šie jausmai niekur nedingsta, jie kaupiasi. Ir kartais užtenka nedidelio provokuojančio faktoriaus, kad prasidėtų įvairūs simptomai psichologiniai ir fiziologiniai simptomai, kuriuos specialistai vadina psichosomatiniais.
Jeigu įtariate, kad jūsų vaikui gali būti psichosomatinis sutrikimas, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jis įvertins, ar vaikas neserga fizine liga, galinčia sukelti tuos pačius simptomus. Neradus kitų
ligų, apsilankykite pas gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą, jis pasikalbės su jumis apie patiriamus sunkumus, atidžiai išklausys paauglio nusiskundimų ir aiškinsis, kokios priežastys galėjo nulemti jų atsiradimą. Psichosomatinės ligos dažniausiai gydomos psichologiniu konsultavimu, taigi, įtaręs būtent tokį sutrikimą, gydytojas greičiausiai rekomenduos apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą, o šis padės atrasti įtampą keliančius veiksnius vaiko ar paauglio gyvenime ir išmokti atpažinti, įvardinti bei išreikšti saugias būdais.
Kaip padėti vaikui, kad jis išmoktų lengviau reikšti emocijas?
Stebėkite savo pačių emocinę išraišką. Svarbūs du komponentai: įvardinti patiriamą emociją bei pagirti save, kai ją išreiškiate, o ne nuslepiate. Kai sudaužote lėkštę, aplinkiniams kur kas aiškiau, kad jaučiate pyktį, nei tuomet, kai kartojate, jog jums viskas gerai, nors ruošdamas valgį nuolat įdedate gerokai per daug druskos.
Su vaiku aptarkite kiek įmanoma daugiau emocijų ir pasidžiaukite, kad vaikas jas reiškia, pvz.: „Džiaugiuosi, kad aiškiai išreiškei pyktį, dabar jau atrodai linksmesnis.“
Nenusiraminkite, jei vaikas atsako: „Viskas gerai“, jeigu kurį laiką jis būna atsiribojęs, nekalbus. Klauskite daugiau: „Kas tave šiandien pradžiugino? Kam tu padarei gerą darbą?“ Galite išgirsti vertingos informacijos.
Pastebėję, kad net minėti klausimai vaiko neišjudina, pradėkite taikyti žaismingas metodikas kalbai užmegzti. Vaikams iki 10 metų tinka emocijų pažinimo metodika „Sidabriniai debesėliai“, tiek mažesniems, tiek paaugliams tinkama emocinio intelekto ugdymo metodika „Pažink, prisijaukink, pamokyk“; mėgstamiausio gyvūno piešimas taip pat gali gerai atspindėti vaiko emocinį pasaulį.
www.DELFI.lt 2020 m. lapkričio 5 d.
