Mindaugas Jasulaitis
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti?
Depresijos simptomai ir pasekmės
“Man depresija”. Neretas ištaria šiuos žodžius, nesusimąstydamas apie jų prasmę. O kas tai yra depresija?
Visi mes patiriame įvairias emocijas, taip pat ir neigiamas – liūdesį, nusivylimą, sielvartą ir t.t. Tai visiškai normalu sveikam žmogui. Sergant depresija prislėgta, liūdna nuotaika, dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės pojūčiu, gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. Ateitis atrodo niūri, o kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti tarsi savaime, tampa sunkia našta. Be to, kartu su depresija dažnai pasireiškia nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne ir t.t.
Dalis žmonių patiria vienintelį depresijos epizodą gyvenime, kitiems depresija linkusi kartotis. Tačiau kiekvienam sergančiajam liga “griauna” gyvenimą, daro jį nepakeliamą. Dėl depresijos žmogus gali netekti darbo, šeimos, draugų. Be to, liga gali sukelti ar sustiprinti įvairius kūno negalavimus, alkoholizmą ar narkomaniją. Tačiau svarbiausia – ji gali atimti gyvenimą. Statistika rodo, kad nuo 45 iki 60 proc. savižudybių įvykdo sergantieji depresija.
Depresija vyresniame amžiuje
Mokslininkai nustatė, kad depresija serga 30-50 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių. Suaugę vaikai kartais pastebi, kad jų anksčiau buvę veiklūs, energingi, linksmi tėvai tapo verksmingi, suglebę, dirglūs, nuolat nerimaujantys ar jaučiantys nepaaiškinamą baimę, dažnai kalba apie mirtį. Neretai jie savavališkai didina gydytojo išrašytų raminamųjų dozę, tačiau tai būklės nepalengvina.
Kaip įveikti depresiją?
Depresijos simptomus patiriantys žmonės dažniausiai pirmiausia bando juos įveikti patys. Vartoja žolelių arbatas, vaistinėje paprašo nereceptinių nervus raminančių vaistų ar kreipiasi į šeimos gydytoją prašydami raminamųjų tablečių. Neretas blogą nuotaiką bei nerimą bando malšinti alkoholiu. Deja, šios priemonės nėra itin veiksmingos depresijai įveikti. O “gydymasis” alkoholiu gali paskatinti priklausomumo vystymąsi.
Dažnai tiek pats sergantysis, tiek jį supantys žmonės yra linkę neigti ligą, jie mano, kad tereikia susiimti, ir viskas bus gerai. Tačiau depresija nėra charakterio silpnumas – tai pati tikriausia liga. Ji vystosi dėl sutrikusių biocheminių procesų galvos smegenyse, kai sumažėja cheminių medžiagų (mediatorių), perduodančių informaciją tarp nervinių ląstelių (neuronų), kiekis. Todėl, jei daugiau kaip 2 sav. vargina liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, sumažėjusi energija ir padidėjęs nuovargis bei mažas aktyvumas, patartina pasikonsultuoti su psichinės sveikatos specialistu. Šiandien gydytojų arsenale yra pakankamai veiksmingų vaistų (antidepresantų) sutrikusiems biocheminiams procesams galvos smegenyse atnaujinti. Be to, depresijai gydyti naudojami ir kiti metodai: psichoterapija, atsipalaidavimo pratimai, transkranialinė magnetinė stimuliacija, elektros impulso terapija (sunkiais atvejais) ir t.t.
Apibendrinimas
Depresija – sunki, žmogaus gyvenimo kokybę, neretai savižudybę lemianti liga, tačiau šiandien ji gali būti sėkmingai gydoma. Todėl labai svarbu nebijoti kreiptis pagalbos ir vartoti vaistų depresijai gydyti. Su depresija reikia kovoti ir ją galima nugalėti.
Psichiatras, psichoterapeutas – Mindaugas Jasulaitis
Registracija internetu
Detalesnė informacija: info@romuvosklinika.lt arba telefonu: +370 644 22448
