Mindaugas Jasulaitis
Turbūt daugeliui pasitaiko užmiršti namie raktus, seniau matyto filmo pavadinimą ar šalia didelio prekybos centro pastatyto automobilio vietą, tačiau ar iš tiesų tai yra požymis, kad turime susirūpinti savo atmintimi? Kas lemia, kad vienus dalykus įsimename lengvai, kitus sunkiai, kokie veiksniai kenkia atminčiai ir kokie yra būdai jai pagerinti?
Kaip atmintis veikia?
Atmintis – tai gebėjimas išsaugoti ir atkurti praeityje išgyventas sąmonės būsenas ir tai, kas su jomis yra susiję. Kaip ir bet kokio kito psichikos proceso, atminties mechanizmas yra sudėtingas. Už jos veiklą atsakingos struktūros yra išsibarsčiusios įvairiose galvos smegenų vietose. Naujausi vaizdiniai smegenų tyrimai parodė, kad šios struktūros tarpusavyje glaudžiai sąveikauja. Vis dėlto ypatingą reikšmę atminties mechanizme užima smegenų dalis, vadinama hipokampu.
Ar nauja informacija bus išsaugota, labiausiai priklauso nuo to, ar ji turi kokį nors emocinį atspalvį (lengviau įsimenama vienokius ar kitokius jausmus sukėlusi nei šiuo požiūriu neutrali informacija). Kitas svarbus veiksnys, lemiantis įsiminimą, yra tai, kaip nauja informacija yra susijusi su jau žinoma. Skirtingai nei kompiuteris, kuris visus duomenis saugo atskirai, smegenys nuolat ieško asociacijų.
Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis
Atmintis skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Beveik viskas, su kuo mes kasdien susiduriame, akimirksniu fiksuojama trumpalaikėje atmintyje, o vėliau iš jos visam laikui dingsta (skirtingai nei manoma, kad smegenys įsimena ir nuolat saugo viską, kas su mumis vyksta, ir kad šią informaciją galima pasiekti pasitelkus hipnozę). Iš tiesų mes užmirštame daugiau dalykų nei atsimename. Trumpalaikė atmintis leidžia mums atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, trumpai, kol surinksime, atsiminti reikiamą telefono numerį. Ji taip pat mums leidžia analizuoti ir priimti sprendimus, nesukuriant ilgalaikių atsiminimų.
Ilgalaikė atmintis, atspindinti patirtį ir išgyvenimus, daugiausia yra susijusi su galvos smegenų žieve. Čia yra persipynę daugiau kaip dešimt milijardų neuronų (nervų ląstelių), kurie tarp savęs bendrauja cheminių medžiagų ir elektros impulsais. Kiekvieną kartą, kai mes ką nors atsimename – vaizdą, garsą, mintį, suveikia unikalus neuronų rinkinys. Tai, ką mes laikome atsiminimais, iš tiesų yra nusistovėję ryšiai tarp nervų ląstelių. Jei šiais ryšiais nesinaudojama, jie silpsta ir išnyksta. Ir atvirkščiai, naudojami jie stiprėja. Tad, jei ką norime įsiminti ilgam, verta prisiminti patarlę, kad kartojimas – mokymosi motina.
Atmintį bloginantys veiksniai
Tyrimai rodo, kad mūsų atmintį lemia įvairios priežastys, pavyzdžiui, stresas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, miego trūkumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, depresija, nerimas ir kt. Atmintį blogai veikia ir informacijos perteklius, kai trūksta laiko jai apmąstyti.
Streso įtaka atminčiai
Stresas ne tik sutrikdo miegą bei dėmesį, bet ir veikia biocheminius procesus smegenyse. Skatindamas adrenalino išsiskyrimą, trumpam jis pagerina kraujo cirkuliaciją ir padeda išlaisvinti audiniuose saugomas energijos atsargas. Tačiau po kurio laiko streso hormonai pradeda trikdyti gliukozės patekimą į hipokampą (svarbiausią atminties grandį) ir sukelia smegenyse energijos stygių, o ilgainiui sutrikdo ryšius tarp neuronų ir skatina hipokampo nykimą.
Ar yra būdų apsaugoti mūsų atmintį?
Mokslininkai, tiriantys atmintį, bando rasti būdų, galinčių pagerinti atmintį. Yra tyrimų, rodančių, kad didelės dozės antioksidantų, tokių kaip vitaminai E ir C, sumažina ląstelių žūtį, ir tai gali padėti išvengti atminties blogėjimo.
Akivaizdu, kad kiekvienas, norintis išsaugoti gerą atmintį, turi rūpintis streso kontrole ir tinkamu miegu. Miego metu naujos informacijos įsiminimas vyksta itin intensyviai. Svarbu prisiminti, kad dalis miegui gerinti vartojamų vaistų sutrikdo sveiko miego struktūrą ir gali pabloginti atmintį, ypač vyresnio amžiaus žmonių.
Kadangi smegenų sveikata priklauso nuo kraujagyslių būklės, vadinasi, norėdami, kad atmintis būtų gera, turime rūpintis širdies ir kraujagyslių sistema: vengti riebaus maisto, valgyti daug vaisių ir daržovių, nerūkyti (nikotinas, kaip ir judėjimo trūkumas, trikdo smegenų aprūpinimą deguonimi), reguliariai mankštintis. Tyrimai rodo, kad reguliari mankšta ne tik padeda išsaugoti gerą kraujagyslių būklę, bet ir skatina medžiagų, apsaugančių nervų ląsteles, išsiskyrimą.
Atmintį išsaugantis ir grąžinantis augalas – ginkmedis
Vieną iš atminties pagerinimo būdų mums pasiūlė pati gamta. Tai ginkmedžio ekstraktas, kuris gali būti naudingas ne tik lengviems atminties sutrikimams gydyti. Visame pasaulyje atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad ginkmedžio preparatai padeda užtikrinti pakankamą smegenų kraujotaką, pristabdo senėjimo nulemtus atminties sutrikimus. Mokslininkai nustatė, kad dėl išskirtinio centrinę nervų sistemą apsaugančio poveikio šie preparatai gali būti naudingi Alzheimerio ligos prevencijai. Pirmieji teigiami poveikiai vartojant ginkmedžio preparatų atsiranda jau po 4-8 sav., o išryškėja po 3-6 mėn. gydymo. Ginkmedžio preparatai gali padėti lengviau ir ilgesniam laikotarpiui įsiminti naują informaciją, pagerina jų vartojančių žmonių trumpalaikę atmintį, mokymosi įgūdžius.
Pabaigoje norėtųsi pasakyti: kad atmintis neblogėtų, ją būtina nuolatos aktyviai treniruoti. Vienas paprasčiausių ir maloniausių atminties pagerinimo būdų – knygų skaitymas ir kryžiažodžių sprendimas. Ypač, jei tai teikia malonumą!
Psichiatras, psichoterapeutas – Mindaugas Jasulaitis
Registracija internetu
Detalesnė informacija: info@romuvosklinika.lt arba telefonu: +370 644 22448
